Parko galerija – tai jauki patalpa, kurioje eksponuojami ir parduodami lietuvių bei užsienio dailininkų tapybos, keramikos, stiklo, grafikos, fotografijos, skulptūros ir porceliano meno kūriniai. Pageidaujant, meno kūrinius padedame pritaikyti konkrečioje aplinkoje.

Naujienlaiškis


Sekti mus

Ieškoti

Parko galerija

Uogintų šeimos tapybos darbų paroda „Keturi Uogintai“ 2018.12.01-2018.12.20

B. Mingilaitė-Uogintienė 1936-1940m. mokėsi Kauno meno mokykloje pas P. Kalpoką, J. Vienožinskį. 1943m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 1947-1953m. buvo Lietuvos dailės instituto (dabar Dailės akademija) dėstytoja. Nutapė žinomų kultūros žmonių portretų (K. Borutos, G. Kaukaitės, R. Staliliūnaitės (Barboros Radvilaitės kostiumu), P. Rauduvės, A. Vengrio). Ypač mėgo kurti natiurmortus ir peizažus.

Bronius Uogintas 1932-1940 m. studijavo Kauno meno mokykloje (mokytojai: Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Petras Kalpokas), 1940-1941 m. Vilniaus dailės mokykloje. 1943 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (mokėsi pas Justiną Vienožinskį). 1947-1951 m. dirbo dėstytoju Vilniaus dailės institute. Nuo 1943 m. dalyvavo parodose: Vilniuje ir Kaune (1963, 1973, 1983), Rokiškyje ir Biržuose (1963) surengė individualias parodas. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1963). Dailininkas daugiausia tapė portretus ir peizažus. Portretai psichologiški, realistinio piešinio, peizažai – nuotaikingi, pilni refleksų ir šviesšešėlių žaismo. B. Uogintas sukūrė ir taikomosios, pramoninės grafikos kūrinių – ekslibrisų, etikečių, emblemų, taip pat plakatų, draugiškų šaržų, apipavidalino knygų.

Bronius Uogintas (sūnus) 1971 m. baigė monumentaliosios tapybos studijas Valstybiniame dailės institute ir menotyrininko Vlado Drėmos buvo pakviestas restauruoti senąsias Lietuvos bažnyčių freskas. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Per devynerius metus dailininkui teko restauruoti freską Kauno katedroje, Piaseckų koplyčią Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, Pažaislio vienuolyno barokines freskas, Vilniaus universiteto kiemo freskas. Br. Uogintas buvo siunčiamas į stažuotes Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, dirbo atkuriant sakralines Andrejaus Rubliovo freskas Vladimiro sobore. B. Uoginto vardas siejamas ir su scenografija – dailininkas sukūrė ir teatro dekoracijų spektakliams Gogolio „Revizoriui“ (rež. J. Miltinis) ir Šatrijos Raganos „Sename dvare“ (rež. K. Kymantaitė). Jis žinomas kaip knygos dailininkas, apipavidalinęs per dvidešimt knygų (tarp kurių – V. Zaborskaitė „Eilėraščio menas“, E.Hemingvėjus „Atsisveikinimas su ginklais“, Šatrijos Ragana „Sename dvare“ ir „Irkos tragedija“). Tapybos parodose Br. Uogintas dalyvavo nuo 1971 m., surengdamas personalines parodas Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Japonijoje. Br. Uoginto tapyboje svarbi vieta atiteko Lietuvos senajai architektūrai, Vilniaus senamiesčio vaizdams, pajūrio gamtos peizažams. Dailininkas nemažai nutapė ir portretų (pvz., J. Miltinio, G. Kaukaitės, A. Žukausko, A. Dvarionaitės), kuriuose, su reta išimtimi, žmogus buvo neatskiriamas nuo architektūrinės aplinkos.
Menininko kūrinių įsigijo Lietuvos dailės, M.K. Čiurlionio dailės muziejai, Tretjakovo galerija, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Izraelyje, Rusijoje ir Lenkijoje.

Iš menininko pasisakymo:
Ne tiek parodoms tapau, kiek tam, kad save pasitikrinčiau: ar kažką duodu žmonėms, ar neduodu, ar kažką įnešu. Juk norisi, kad žmonės būtų laimingi, šypsotųsi.

Gintarė Uogintaitė Dailininkų sąjungos nare tapo 1988 metais. Yra surengusi personalines parodas Vlniuje, Kaune, Čikagoje (JAV), dalyvavo bendrose parodose Lietuvoje, taip pat Maskvoje (Rusija), Niujorke (JAV), Olborge (Danija), Osle (Norvegija). Tačiau daugiausia gerbėjų dailininkei pelnė ne parodos, o bendravimo talentas, Gintarės Uogintaitės darbai ir gerbėjai pasklidę ko ne po visą pasaulį. Gintarė Uogintaitė tapė portretus, peizažus, bet daugiausia — gėlių ir žiedų įkvėptus paveikslus: alyvas, obelų žiedus, tulpes, ciklamenus, didžiausią džiaugsmą jai teikė bijūnai. Dailininkė sutrikdavo, pavadinta gėlių tapytoja, nes tapydama į gėles tik žiūrėjo – jos paveiksluose dažnai sunku pažinti konkrečius žiedus. Dailininkė tikino buvusi laiminga tik dirbdama prie molberto – jokio kitokio gyvenimo ji neįsivaizdavo. Vienintelis jos rūpestis tuomet būdavo dažai ir gėlės, kurių nuolat trūkdavo. Žiemą, kai gėlės nežydi, G.Uogintaitė daug skaitė, ypač mėgo poeziją.

Pas Uogintus lankydavosi daug iškilių to meto asmenybių, bendraudavo, diskutuodavo, o šeimininkai tapydavo jų portretus. Kai kuriuos žymius žmones vienu metu tapė keturi Uogintų šeimos dailininkai – tėvas Bronius, mama Bronė, sūnus Bronius ir duktė Gintarė.

http://www.ldsajunga.lt/Tapybos_ir_akvareles_kolekcija-360
https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2011/01/06/news/b-mingilaite-uogintiene-vaikams-nelinkejo-tapytojo-duonos-801595/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
http://palangamvb.lt/lt/krastotyra/66-krastotyra/palangos-vardai/915-uogintas-bronius-1946-04-02–2013-02-19
https://www.menorinka.lt/page/author/248/0

X