„Gyvenimas

Vytenis Lingys gimė 1956 m., Vilniuje. Studijavo Vilniaus dailės institute (dab. VDA) tapybą (dėstytojai Jonas Švažas, Antanas Gudaitis). Šalia tapybos ir piešinių kūrė scenografijas kino filmams, dekoracijas ir kostiumus Šiaulių, Kauno, Vilniaus Jaunimo bei Sankt Peterburgo     teatrams. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1988 m. Autorius yra surengęs virš 40 personalinių savo kūrybos parodų Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Panamoje, Norvegijoje, Rusijoje, Suomijoje. Dalyvavo tarptautinėse grupinėse parodose, pleneruose ir simpoziumuose Japonijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Kanadoje, Olandijoje, Vengrijoje, Estijoje, Rusijoje,

"Pastarąjį dešimtmetį aktyviai dalyvauju pleneruose Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, todėl peizažo žanras dominuoja mano kūryboje, – pasakoja tapytojas. – Esu baigęs monumentaliosios tapybos studijas, jaunystėje kūriau freskas, o tai ilgas, kruopštus procesas, kuriame rezultato tenka palaukti. Pleneruose, priešingai, gerą rezultatą norisi pasiekti per trumpą laiką, todėl sudėtingų uždavinių sau nekeliu. Stebiu aplinką ir joje atrandu tai, kas artima." Lygiai taip pat ir žiūrovas A.Kašausko paveiksluose gali atrasti tai, kas artima jam: motyvus, spalvas, kompozicijas. Tačiau dailininkas šiuos tapybos elementus

Vytautas Balsys gimė 1958 m.  Klaipėdoje. 1969 – 1973 m. mokėsi Klaipėdos vaikų dailės mokykloje. 1973 – 1977 m. Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1977 – 1983 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) skulptūrą.   Žymiausi darbų ciklai: „Rojaus sodai“, „Laiškai“, „Nuodėmės“.   Nesvarbu, kada visa tai prasidėjo, vyksta ar pasibaigs. Nesvarbu kas – gamta, Dievas ar kažkas kitas davė mums visa tai. Nesvarbu, kuriame krašte, amžiuje ir koks buvo tas daiktas, kuo mito tas žvėris, kokia buvo to žmogaus

  Inesos Antanauskienės tapybos darbų paroda „Pavasario siužetai“ Parodoje eksponuojamuose paveiksluose pavaizduoti paukščiai – gervės, įvairiose pasaulio kultūrose simbolizuojantys atsinaujinimą, laimę, ištikimybę, išmintį, laisvę ir ilgaamžiškumą. Šie paukščiai, kiekvieną pavasarį randantys kelią namo, rado kelią ir į menininkės širdį. Paveikslų autorė visada žavėjosi šiais nuostabiais paukščiais, jų tarpusavio santykiais, išraiškingais judesiais ir šokiais. Stebint gerves atrodo, kad jos turi sielą, artimą žmogiškajai, kad jos jaučia, myli, džiaugiasi ir liūdi taip, kaip mes, žino, kas yra ištikimybė, draugystė ir garbė