Rūtos Jusionytės paroda “Gyvūno dvasia manyje” 2025 03 06 – 2025 03 27
Pasakyti, kad Rūtos Jusionytės kūrinių paroda Gyvūno dvasia manyje skirta gyvūnų apsaugos temai yra maža. Prancūzijos pietuose gyvenanti ir dažnai tėvynę aplankanti menininkė, savo kūryboje įvaizdina antispecisizmo (antispeciesism) etinį požiūrį, kuris vis plačiau ir giliau diskutuojamas šiuolaikinėje visuomenėje. Tai palyginus nauja teorija ir praktika, kuri aktyviai skverbiasi į šiuolaikinio gyvenimo sferas, neaplenkdama ir kultūros. Rūta Jusionytė nuosekliai domisi ir gilinasi į šią modernioje visuomenėje plintantį filosofinį, moralinį požiūrį. Pirmiausia, tai atsvara specizmui (speciesism) – teorijai grįstai individų rūšių diskriminacija, žmogaus viršenybe gyvūnų atšvilgiu, teigiant, kad jie neturi mąstymo galių. Menininkei svarbu savo kūryba atskleisti visai priešingą nuostatą-gyvūnas, tokia pat svarbi gamtos dalis, jaučianti skausmą ir džiaugsmą, ir žmogus neturi jokių išskirtinių teisių jo atžvilgiu. Dailininkės kūriniuose filosofinė antispecizmo (antispeciesism) teorija atsiskleidžia individualiomis kūrybinėmis priemonėmis: kompozicijoje, ryškiame paveikslų kolorite, personažų artimame santykyje. Siekdama įkūnyti lygias gyvūno ir žmogaus teises, menininkė gilinasi į pasakų struktūrą, mitų, senovės ritualų ir archetipų teorijų esmę. Jai svarbu apčiuopti gyvūno ir žmogaus prasmingą santykį, nuo pagonybės laikų egzistavusią simbolinę vertę, harmoningo pasaulio sampratą. Gyvūnas buvo svarbus žmogui, tikėta jo magiška, apsaugine galia: jis teikė šilumą,apsaugą,maistą ir buvo ištikimu žmogaus palydovu.
Darna tarp visų gyvūnų rūšių menininkės kuriamame pasaulyje tampa atsvara dabartiniam chaosui ir destrukcijai. Jos darbuose žmogus jaučiasi saugiai gyvūnų apsuptyje, neretai gyvūnai perteikia ir vidinę herojų nuostatą, tampa jų sielos palydovais. Taip, Rūtos Jusionytės gyvūnai turi ir simbolinę prasmę. Zuikis, žuvis, šuo, katė, lapė – tai seniausi simboliai atkeliavę iš mitų, pasakų, legendų…
Menininkės kūryboje svarbūs renesanso meistrų sukurti paveikslai atspindintys harmoningą santykį su gamta ir gyvūnais. Jos mėgstamas Leonardo da Vinčio paveikslas “Dama su šermuonėliu” (1489-1490) – tai menininkės kūriniuose vaizduojamų jaunų moterų alter ego. Da Vinčio paveiksle Cecilijos Galerani bruožuose ir baltojo šermuonėlio žvilgsnyje galima įžvelgti ir pačios Rūtos sukurtų herojų atspindžius…
Gyvūnai ir žmonės menininkės darbuose neatskiriami, jie visuomet glaudžioje bendrystėje, jų žvilgsniai atskleidžia nenutrūkstantį vidinį ryšį. Tapyboje ir skulptūroje Rūta nuolat kelia klausimą: kiek gyvūno yra joje, o kiek žmogaus jame. Paroda – tai menininkės kvietimas susimąstyti apie pasaulio harmoniją, puoselėti empatiją gyvūnui, tai pasakojimas apie tarpusavio santykius ir universalias vertybes: draugystę, meilę, bendrystę.
Paroda veiks iki kovo 27 d.
Kviečiame aplankyti!
