LITVAKAI: TARP ČIA IR TEN 2024 12 05 – 2025 01 10
Kviečiame į parodą “Litvakai: tarp čia ir ten”, kuri šiuo metu veikia Parko galerijoje (M. Valančiaus g. 6, Kaunas)
Tai garsiausių autorių litvakų kūriniai, kurie šiuo metu yra Lietuvoje, privačiose kolekcijose.
Garsios pavardės, tokios kaip Michel Kikoine (Mišelis Kikoinas), Neemija Arbitblatas (Arbit Blatas), Shmuel Tepler (Samuelis Tepleris), Max Band, Moshe Rosenthalis, Emmanuel Mané-Katz, Kulviánskis Izaijas (Issai Kulvianski), Isaac Pailes, Yitzhak Frenkel, Michael Adlen, Pinchus Krémène šiuo metu yra eksponuojamos Parko galerijoje (M. Valančiaus g. 6, Kaunas). Paroda kamerinė, todėl visuma puikiai atskleidžia litvakišką tapybos manierą. Skirtinga autorių tapyba dera visumoje, taip perteikiant bendrą nuotaiką ir meno filosofiją.
Litvakų dailė – tai unikalus meno palikimas, kilęs iš žydų bendruomenių, gyvenusių arba turėjusių sąsają su Lietuva, Latvija ar Baltarusija. Būtent šių kūrėjų dailė išsiskyrė savo autentiškumu ir savitumu, todėl pasaulyje yra pripažinta kaip atskira meno srovė. Kartu su tradicine žydų dailės forma, litvakų bendruomenėje atsirado ir pasaulietinė kūryba, kuriai priskiriamas 19–20 a. Šiame laikotarpyje galima pastebėti stiprų modernistinių srovių įtaką, tačiau litvakų dailė išlaikė savo savitumą, kai kurios temos ir motyvai (pvz., kasdienio gyvenimo vaizdai, ypač miestų ir kaimų gyvenimas, tradiciniai žydų papročiai) dažnai atsispindėjo tiek paveiksluose, tiek skulptūrose. Nuo 19 a. vidurio litvakų tapyboje vis labiau įsigalėjo pasaulietiniai motyvai. Tuo metu žydų menininkai pradėjo kurti portretus, peizažus ir miestų gyvenimo atspindžius. Tapymas tapo ne tik religinių temų, bet ir kasdienybės vaizdų priemone. Daugelis tapytojų pradėjo fiksuoti žydų gyvenimo scenas, tokias kaip turgūs, bendruomenės šventės ir kiti kasdieniai vaizdai, kurie buvo svarbūs žydų tautos tapatybei.
XX a. pradžioje, ypač tarp 1910-1940 m., litvakų tapyboje stipriai atsispindi modernistinės srovės, tokios kaip ekspresionizmas ir impresionizmas. Menininkai pradėjo ieškoti naujų formų, o kūriniai tapo spalvingesni, emocingesni ir išraiškingesni. Vėliau menininkų tapyboje atsispindėjo gilūs emociniai ir egzistenciniai klausimai: gyvenimo ir mirties, santykių, kultūros ar religijos tematikos. Po Holokausto, kūryboje pradėjo dominuoti tamsios spalvos, dramatiški vaizdai, kuriuose atsispindėjo žmonių kančia ir kova už išlikimą. Šis laikotarpis tapo svarbiausiu litvakų dailės vystymosi etapu, o šie darbai – tapatybės, išgyvenimo ir atminties liudijimu.
Šiandien litvakų tapyba yra ne tik vertinga meno istorijos dalis, bet ir puoselėjama kaip svarbus kultūrinis paveldas, kuris saugomas ne tik muziejų, bet ir privačių kolekcininkų.
Parodoje eksponuojami privačių kolekcijų, garsių pasaulio litvakų tapybos, pastelės, akvarelės darbai. Šie autoriai yra ne tik pripažinti visame pasaulyje, bet yra svarbios asmenybės atstovaujančios litvakų dailės tapatybę. Šių menininkų kūryba ne tik reprezentavo litvakų dvasines ir kultūrines vertybes, bet ir padėjo išsaugoti šios bendruomenės istoriją ir atminimą. Tai kolekciniai ir itin reikšmingi kūriniai, liudijantys litvakų kūrybos svarbą čia – Lietuvoje ir ten – Svetur.
