Linos Beržanskytės Trembo tapybos darbų paroda “Matymas” 2021.06.05-2021.06.21
Tapytoja Lina Beržanskytė Trembo (gim. 1970 m.) Vilniaus dailės akademijoje studijavo freskos-mozaikos specialybę. Jos diplominio darbo – freskos „lšsiveržimas“ (1995), atliktos sgrafito technika, vadovas buvo tapytojas Romas Dalinkevičius (1950–2001), tačiau prieš tai M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kurią baigė 1989 metais, tapybą Linai dėstė tokie žinomi tapytojai kaip Mindaugas Skudutis, Vidmantas Jusionis. Todėl neatsitiktinai dailininkės kūryboje galime atsekti tarsi du pradmenis, veikiančius jos tapybą – plonasluosksnį freskos (it. fresco – šviežias) skaidrumą ir niuansais turtintingą molbertinės tapybos koloritą. Šis dualizmas organiškai atliepia menininkės tikslus – atskleisti trapų, tačiau emociškai labai sudėtingą vidinį pasaulį, kupiną išgyvenimų, jausmų, nuojautų, sapnų…
Pagrindinis Linos tapybos instrumentas yra spalva, kuriai dailininkė suteikia galią atidengti ar paslėpti tuos tikslus. Todėl jos drobėse vyrauja akvarelinis lengvumas, kuris yra priešstata jautriai, tarsi nervas, vibruojančiai linijai. Ir vėl dualizmas – tarp lengvo ir įtempto, tarp skaidraus ir skausmingo. Amžina kova, nepaliaujamai siekiant pažinti save ir pasaulį.
Linos Beržanskytės Trembo tapyba man priminė apie pastaruoju metu madingą diskusiją – „moteriškas“ ir „vyriškas“ menas, apie feministinio meno tendencijas. Vargu, ar Linos kūrybai tai aktualu, nors dažnas ją įvardintų kaip akivaizdžiai moterišką. Tiesiog jos kūryba yra tokia, kokia yra pati autorė – labai jautri, efemeriškai subtili, įkūnijanti tai, ko agresyviame nūdienos pasaulyje jau nebeliko: jausmų švaros ir skaidrumo, svajonių ilgesio, romantinių fantazijų, akimirksnio žavesio…
Daug tapytojos kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Švedijoje, Olandijoje, Voketijoje, byloja apie gausų jos kūrybos gerbėjų būrį. Dar studijuodama Lina pradėjo dalyvauti bendrose parodose (1993), o po studijų pasirinkusi molbertinę tapybą aktyviai ėmė rengti asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje (1995–2000 m. gyveno ir kūrė Vokietijoje). Grįžusi į Lietuvą tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare (2007), savo kūrinius ėmė eksponuoti bendrose ir personalinėse parodose, važinėti į plenerus. Kūryba Linai yra natūralus gyvenimo būdas, kuomet panirusi savo vizijų pasaulį tarsi atsiduria geresniame… O žiūrovą jos kviečia pasinerti į tapomus vaizdus ir susilieti su autorės emocijomis.
Menotyros mokslų Dr. Danutė Zovienė
