Lilijos ir Juliaus Dirsių paroda “Horizontai” 2024 04 25 – 05 15
Prie šviesaus paveikslo, pastatyto ant molberto prieina austras. Jo akys sminga į paveikslą. Viena, dvi, gal net trys minutės, kol pakelia akis ir taria – „Apie ką tai?“ Apie mūsų jausmus, apie išgyvenimus ir apie gamtą. „Man patinka“ – lakoniškai taria svečias ir susidomėjusiu žvilgsniu apžiūri kitus paveikslus. Man patinka. Vėl, lyg netyčia pakartoja. Taip parodos rengimo dieną „Parko galerijoje“ pasitinkama Lilijos ir Juliaus Dirsių paroda „Horizontai“.
Parodoje eksponuojami mamos ir sūnaus darbai. Nors kurta skirtingų autorių, tačiau paroda neįtikėtinai subtili, šviesi, o kūriniai atrodo tyčia suderinti ir prasme, ir panašiu tapybos braižu. Mama ir sūnus vienas iš kito semiasi idėjų ne tik gyvenime, tačiau ir kūryboje. Paveikslai dvelkia ramybe, juose nėra drastiškų minties posūkių ir šokiruojančių elementų, tačiau lengvi tamsios, melsvos ar žemės spalvų tonai suteikia siužetui prasmės, įgalina dar geriau ir giliau išgyventi emocijas. Paroda alsuoja pavasarišku lengvumu, bundančiu gamtos ir šviesos jausmu.
Lilijos ir Julius Dirsių kūryboje atsiskleidžia jausminė tapybos išraiška pripildyta lengvumo ir emocinio pasaulio. Paveiksluose užkoduota tai, ką jaučiame, kuo gyvename ir kokią gamtos viziją matome. Meninė linija artima abstraktyviam peizažui, tapatinama su mūsų pasąmonės galia interpretuoti patirtus vaizdinius. Būtent šioje kūrybos linijoje atsiskleidžia individualizuotos ir apibendrintos žmogaus patirtys. Abstrakcijos pagalba darbuose galima įžiūrėti kalnų, jūros, vandens ar tolių motyvus, kurie aiškiai koduoja žmogaus ir gamtos ryšį, atskleidžia prigimtines žmogaus vertybių paieškas ir veda į nusiraminimą. Paveikslai kupini baltos spalvos, kuri asocijuojasi su lengvumu, minimalistine tapyba ir mistifikuota grožio samprata.
Vieną iš parodos autorių Liliją Keruckaitę-Dirsienę ( g. 1959 m.) kūryba lydi jau daug metų. Savo meniniame kelyje įvaldžiusi tušo techniką, autorė piešė miniatiūras, kurios pasklidę po platųjį pasaulį: JAV, Izraelis, Europa. Menininkės darbai dažnai turi alegorinius ir metaforinius elementus, atskleidžiančius žmogaus ir gamtos santykį. Paveikslai tapomi be konkrečių vaizdinių paliekant laisvę pačiam žiūrovui įprasminti ir suteikti mintį, kuri gali kisti „ir tai yra nuostabu – tai abstrakcija!“ – su dideliu entuziazmu sako autorė, paklausta apie techninį paveikslų sprendimą. Tačiau gražiausia mintis, kuria gyvena Lilija: „Iš gyvenimo imti tiek, kiek reikia, ir ne daugiau.“ Toks žvilgsnis į pasaulį pripildo sielą paprastumo, kuriuo remiamasi į didžiąsias ir tikrąsias vertybes. Tokia mintis lydi ne tik ją, tačiau tapybos pagalba gerai jaučiama ir žiūrovų.
Iš artimo ir glaudaus ryšio su mama Julius Dirsė (g. 1986 m.) užsiaugino meilę menui. Parodos „Horizontai“ bendraautorius taip pat abstrakčių paveikslų kūrėjas. Nors tapybos menas atrastas palyginus neseniai, vis dėl to, galima pabrėžti, jog kūryboje abstraktūs pasauliai yra kupini simbolių ir prasmių. Jie kviečia žiūrovą susimąstyti, atrasti savo interpretacijas ir pajusti menininko emocijas. Juliaus kūrybą įkvepia filosofija, psichologija. Parodos pristatymo metu, autorius teigia, kad tapyba jam – būdas išreikšti savo požiūrį į pasaulį ir vidinį dialogą, kurį autorius pasakoja drobės paviršiuje.
„Man patinka“, dažnai girdimi parodos lankytojų žodžiai. O kodėl patinka? Nes tai apie būtį, jausmą, gamtą ir gyvenimą. Tai apie mus. Dviejų žmonių santykis išaugęs į meninę raišką, randa būdą paliesti žiūrovą.
Paroda veiks iki gegužės 15 d.
Parko galerijoje (M. Valančiaus g. 6, Kaunas)
