Austės Skardžiukaitės – Kabašinskienės tapybos paroda “Dėlionė” 2024 11 07 – 2024 12 02
Austės Skardžiukaitės – Kabašinskienės kūrybos kelyje svarbiausi motyvai – grafika ir piešinys. Juose autorė užkoduoja gamtos ir kasdienybės momentų atgarsius, dirbdama naudoja tradicines ir naująsias technikas, kurių sintezė ir darna kūriniams suteikia lyrinės nostalgijos ir dvasinės prasmės. Parodoje „Dėlionė“ menininkė pristato visiškai kitą, dar neeksponuotą – tapybos žanrą.
Autorei būdinga gamtos stebėsena ir trumpų akimirkų įamžinimas, neatsiejamas nuo mus supančios aplinkos. Parodoje paveikslai komponuojami it dėlionės dalys – kiekvienas kalba savo istoriją, tačiau visuma atskleidžia prasmę. Įdomus ir stebėtinas autorės pasirinkimas medžius ir vietoves laikyti broliais, seserimis. Toks artimųjų įvardinimas pabrėžia visuomenėje pamirštus ir pakankamai pasigendamus žmogaus ir gamtos santykio momentus. Šiuolaikinis žmogus užmiršta būti, stebėti, jausti ir priimti gamtą. Būtent šios autorės tapybos žanre dominuoja nuojauta ir gamtos pažinimas – pagrindiniai aspektai apibūdinantys kūrinio visumą.
Šiuolaikinio lietuviško peizažo tapyboje autorė naudoja kiek nebūdingą – intensyviai žalią koloritą kartu su natūraliomis, žemės spalvomis, nesinaudodama šokiruojančiais spalviniais kontrastais. Tapyboje taip pat sutinkami netikėti rakursai, kurie žiūrovams suteikia įdomesnius žiūros taškus. Drobėse nepamirštama užkoduoti vaizdinių, kuriuos įžiūrėti galima tik iš tolo, įsistebėjus ilgiau. Toks yra ir gamtos principas – ją pažinti reikia atidaus žvilgsnio. Būtina paminėti, jog paveiksluose dominuoja aštrios linijos, lyg lengva užuomina į grafikos stilistiką, tačiau minkšti, kiek abstraktūs potėpiai, peizažo motyvus neukreipia į vientisą ir nuo kitų meninių darbų nepriklausomą kūrybos etapą.
Kiek netikėtas ir nepažintas Austės Skardžiukaitės – Kabašinskienės kūrybos posūkis pristato dar vieną autorės talento pusę. Tapybos sėkmė žymi, jog tikro menininko talento paslėpti neįmanoma.
“Parodoje eksponuoju per pastaruosius 5 metus nutapytus darbus. Didžioji dalis tapyta iš natūros, plenerų metu Lietuvos apylinkėse. Tapyboje ieškau aplinkos suvokimo ribų, kuomet veikia tik spalva, atsisakant mums įprastos struktūros. Žaidžiu dėlionės žaidimą su žiūrovu balansuojant tarp pirminio objekto atpažinimo bei nuotaikos pajautimo” – sako autorė.